BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dėl svorio besikankinančios dienoraštis

Nėra taip labai blogai.Antraštė turėjo pritraukti Jūsų dėmesį:D Tikiuosi man pavyko.

Bet esmė panaši. Svoris, figūra, kilogramai… Nežinau ar verta diskutuoti, kad tai paika, kad tai tv ir kitų blogybių įtaka, kad reikia mylėti save tokią, kokia esi. Galiu drąsiai pasakyti, kad jeigu taip galvojate ir turite antsvorio-tai Jūs savęs GAILITE. Jums netrūksta meilės sau, Jūs per daug save mylite,kad kankintumėte nepatenkinus troškimų. Gerai būtų,jei tie troškimai būtų apkeliauti pasaulį ar bent jau perskaityti Aną Kareniną, bet kur tau..troškimas yra suvalgyti torčiuką, šokoladuką, užsigerti CocaColos ir galiausiai pilnu pilvu nueiti miegoti.

Žodžiu, jeigu Jūs turite antsvorio, jūs esate LIGONIAI. Ir kuo greičiau tai suprasit, tuo greičiau pasveiksit. Dar kartą sakau, nekiškit tos frazės-myliu save tokią, kokia esu. Pateiksiu Jums paprasčiausią klausimą: ar bandytumėte vėžiu sergančiam žmogui pasakyti “mylėk save tokį, tai tavo dalis”, greičiau rėžtumėte įkvepiančią kalbą kaip reikia nepasiduoti, kovoti ir pan. Tai kur Jūsų ryžtas pasveikti?

Oi,Oi..vidutinio svorio panelytės, negalvokit,kad čia kalbu tik apie labai sergančius žmones [dažniausiai taip ir vadinsiu antsvorį turinčius]. Nors Jūsų KMI ir normalus ir daug kas sako, paika kankintis dėl “seksualiai” atsikišusio pilvuko, tačiau manau Jūs ir pačios jaučiate,kad kažkas čia ne taip…Tai ir vadovaukitės tuo jausmu. p.s atsiprašau dėl moteriškos giminės [ man taip lengviau], bet šiaip blogas UNOsex.

Tai sveiki, AŠ ESU vidutinės kategorijos ligonė.Trumpai papasakosiu apie save. Mokykloje buvau stipri ligonė, bet nepasakyčiau,kad dėl to labai liūdėjau.78kgramai 168ūgiui, pridėjus jauną amžių ir mažas šiknytes aplink tikrai ne kas…:) Na… bet gal aš buvau  labai charizmatiška, bet vaikinų ir draugų netrūko [ko, būkim atviri, trūksta stambioms jaunoms merginoms]…

Pirmame kurse smarkiai susirgau, nukrito pirmi 5 kilogramai, po kelių mėnesių išvažiavau ilsėtis į pietus-dar nukrito.Ir dar po kelių mėnesių susitikau savo mylimąjį. Kadangi turėjau vaikiną, kuris daug sportuoja kaip ir negražu buvo vėl priaugti. Teko tik jungtis prie jo. Ilgas laikas praėjo ir tiksliau dar vis eina kol aš bandau susidraugauti su sportu. Kartais man lengviau nevalgyti. Sveriu dabar ~62kg., lankau apie porą mėnesių solo latino šokius, pastaruoju metu laaabai retai sportuoju ir stengiuosi sveikai maitintis. Mano tikslas-atsikratyti riebalų. Nepasakyčiau, kad esu savimi nepatenkinta, mėgstu save veidrodyje- Dievas man davė stangrią odą, gražų veidą, gilias akis, siaurus pečius ir puikius klubus;)))

Bandau į visą svorio metimo procesą pažvelgti filosofiškai. Gal dėl to aš antsvorio turinčius žmones vadinu ligoniais. Kartais taip sunku rasti motyvaciją. Neblogai esu įvaldžiusi pasirinkti tinkamą drabužį, todėl įtilpti į kokią suknią manęs nemotyvuoja. Draugų užtenka, kmi geras, daktarai nepeikia…:DD Todėl tikiuosi, kad ir aš kartais Jus motyvuosiu. Kartais gal erzinsiu savo kalbomis ar juokinsiu. O gal ir iš viso nebus skaitytojų.

Bet stengsiuosi savo pasaulėžiūrą nušviesti per savo požiūrį į grožį: mityba, sportas, kosmetika, mada.

Taigi, Happy bday, mano bloge.

barbuora

Rodyk draugams